Dažnai miško savininkams aibė klausimų kyla dėl miško kirtimo. Lietuvoje yra nemažai teisės aktų ir įstatymų, kurie apibrėžia kaip miškas turi būti prižiūrimas, tvarkomas ir kertamas. Jei galvojate , kad nusipirkote mišką ir galėsite su juo daryti ką tinkami, kaip su savo nuosavybe, tai turime jus nuvilti, kad labai klystate. Kai kurie žmonės perka mišką vien tam, kad galėtų parduoti medieną arba panaudoti tą medieną, pavyzdžiui, savo namo statybai. Turime pabrėžti, kad miškas kertamas pagal griežtas taisykles.
Apie kai kuriuos miško kirtimo aspektus trumpai pakalėsime. Dėl išsamesnės informacijos rekomenduojame pasikonsultuoti su išmanančiu specialistu. Nes už neteisingai iškirstą mišką baudos gali būti nemažos. Todėl svarbu, kad miško pirkimas netaptų nuostolių pradžia.
Paskutiniais metais tam tikrų problemų kyla nepilnai kertant nedidelio skalsumo (0,5 ir mažesnio) medynus su perspektyviu tolygiai išsidėsčiusiu tikslinių medžių rūšių pomiškiu arba perspektyviu tikslinių medžių rūšių antruoju ardu. Tokiuose dėl įvairių priežasčių (medynų pažeidimai, sanitariniai kirtimai ar pan.) išretėjusiuose medynuose pomiškis arba antrasis ardas auga gerai, laipsniškas jų prisitaikymas prie pakitusių aplinkos sąlygų nėra būtinas, todėl šių medynų pirmąjį ardą galima nukirsti ir per vieną atvejį. Tačiau pačius kirtimus reikėtų laikyti paskutiniuoju neplynų kirtimų atveju – po jų lieka susiformavęs jaunuolynas ar medynas, o ne plynai iškirstas plotas.
Gana dažni atvejai, kai medynuose perspektyvius tikslinių medžių rūšių pomiškis išsidėstęs ne tolygiai, o grupėmis. Tuomet svarbiausias veiksnys, lemiantis pagrindinių kirtimų būdų parinkimą – tolimesnio žėlimo ir pomiškio formavimosi galimybės. Neplynai kertant tokius medynus siekiant išsaugoti pomiškio grupes ir kirtiminio tikslinių medžių rūšių žėlimo. Jei pomiškio grupės užima didesnę medyno ploto dalį, tai net nepasiekus tolimesnio savaiminio žėlimo bet kuriose medyno dalyse pomiškis išliks ir dirbtinio želdinimo nereiks ,o papildomas pokirtiminis želdinimas bus paprastesnis, nes pomiškis išsidėstęs aiškiomis grupėmis. Todėl medynus su grupėmis išsidėsčiusiu pomiškiu rekomenduojama kirsti grupiniais atvejais ar grupiniais atrankiniais kirtimais. Grupinių kirtimų taikymu aktualus ne bendras pomiškio medelio skaičius, o perspektyvaus pomiškio grupių kiekis ir plotas. Manoma, kad grupinius atvejinius ar grupinius rankinius kirtimus galima būtų naudoti tuomet kai 1 ha ne mažiau kaip 3-4 pomiškio grupės, kurių užimamas plotas – ne mažesnis kaip 15 proc. bendro ploto. Taip pat taikant klasikinius grupinius atvejinius ir grupinius atrankinius kirtimus galima derinti su tolygiais atvejiniais ir laisvaisiais kirtimais – visas medelyno dalis, kurioje nėra pomiškio, išretinant galima sakyti tolygiai. Grupinius atvejinius ar grupinius atrankinius kirtimus reikėtų dažniau taikyti kerpšilio ir brukniašilio (Nae, Na) pušynuose, kur dažniausiai būna pušies pomiškis, bet jis, net jei bendras jo kiekis dažniausiai būna išsidėstęs grupėmis. Grupiniai atrankiniai kirtimai pirmiausia taikytini kerpšilio (Nae) augavietės pušynuose.
Tikimės, kad straipsnyje pateikta informacija įnešė bent šiek tiek aiškumo.