Ar kada nors pastebėjote, kaip stipriai žmonės sureaguoja mažuose miestuose, jeigu tik kažkas nutinka ryškesnio. Atrodo, kiekvieno namo plastikiniai langai staiga aplimpa visais namo gyventojais, nedrąsiai prasiskečia užuolaidėlės, visi spokso, stebi, pas ką atvažiavo greitoji, pas ką gaisrinė, ką ant neštuvų išneša. Pas kažką jau veriasi ir plastikinės durys, nes prie lango visi nesutelpa. Visiems reikia pasižiūrėti, kas dedasi lauke, visi nori matyti, kas ten vyksta. O gal kažkas kažką gero pasakys, gal ras būdų, kaip pasitarnauti visuomenės labui. Taigi, gal ir jūs esate tas žmogus, kuris kažką tokio daro? O gal nesate?
Didelis miestas – niekas nesvarbu
Tad pirmiausiai didelis miestas tuo ir skiriasi nuo mažo, kad jame gali atrodyti kaip nori, daryti, ką nori, stengtis išsiskirti, ir tave vis tiek pastebės sunkiai. Dažnai tai ir sakoma, kad tai tarsi buvimas didelėje minioje, ir jautimasis labai vienišas. Nes, kai esi minioje, tavęs tiesiog niekas išvis nemato, nepastebi. Ten nebent į daugiabučių kiemą atvažiuoja Greitoji pagalba, tada gali pamatyti, kaip pro kai kuriuos plastikinius langus ima žiūrėti senos bobutės žilais plaukais. Tai žmonės, kurie jau beveik niekur neina iš namų ir nepajaučia tos minios. Todėl jie ir gali taip dairytis ir dar stebėti, kas vyksta, jiems dar įdomu. Visiems kitiems nusispjauti, kas susirgo – tai jau tampa tik statistika.
Mažo miestelio gyvenimas
Tačiau mažame miestelyje visi plastikiniai langai tikrai turi akis. Tau tereikia apsirengti kitais rūbais, negu kad yra įprasti mažame mieste, ir visi ima į tave žiūrėti. Gal dėl to žmonės didesniuose miestuose sako, kad jaučiasi laisvesni. Tačiau jie ten lengviau ir pranyksta, prapuola, būna be draugų. Mažame miestelyje žmonės visada vieni kitiems padeda, nes jie jaučia atsakomybę vieni prieš kitus. Jeigu yra koks nors vyresnis žmogus, tai jau jį visada pamatysi arba žiemą sėdintį prie lango, arba vasarą ant suoliuko prie namo. Jam tampa tiesiog gyvybiškai svarbu matyti, kas vyksta aplink. Nes jeigu to nedarysi, tai ką dar galėsi veikti? Taip ir bėga gyvenimas mažuose miesteliuose, jis yra gražus, ir gal kartais net įdomesnis nei didmiestyje. Kiekvienam žmogui reikia skirtingų dalykų. Tie, kas įpratę sėdėti mažame kaime prie lango, net ir nenori kraustytis ir važiuoti kažkur kitur. O tie, kurie gyvena mieste, gali pasilikti tik jame.